- šiaurvėjis
- šiáurvėjis sm. (1) K, KII94, DŽ, NdŽ, KŽ, šiaũrvėjis (1) Š; B951, N, M iš šiaurės pučiantis vėjas: Tas šiáurvėjis nesiliauna Vkš. Šiąnakt šiaurvėjis lauke taip nykiai ūžia rš. Ryte radosi skaudus šiaurvėjis su lytumi TP1880,45. Mano plaukeliai, mano gelsviejie, kasdien po šiaurvėjelį (d.) Vd. Supyko bangų dievaitis, pakilo šiaurvėjaitis KlvD37.
Dictionary of the Lithuanian Language.